Prasidėjo paskutinis metų mėnuo. Praėjo dar tik 2 gruodžio dienos, tačiau jis jau pateikė malonių staigmenų pasiilgusiems žiemos. Dar pirmadienį rytiniuose Lietuvos regionuose neblogai drėbtelėjo sniego, na o trečiadienio naktį Varėnoje temperatūra nukrito iki daugiau nei 9 laipsnių šalčio. Naujienų portaluose dar visai neseniai sklandė žinios apie galimus stiprius šalčius prieš/per Kalėdas. Kaip jau suprantame, tokios ilgalaikės prognozės nėra labai patikimos. Tačiau šiandien pabandysime Jums papasakoti ne tik apie artimiausių dienų orus, bet ir pabandysime truputį praskleisti 2020/21 m. žiemos sezono paslapčių šydą. Taigi apie viską iš eilės. SINOPTINĖ SITUACIJA: 2020-12-02 17 val. Lietuvos orus lemia ties Uralo kalnais esančio galingo anticiklono (1045 hPa) pietvakarinis pakraštys, tiesa jis po truputį silpnėja. Artimiausi ciklonai su frontais gana toli: vienas ties Jan Majeno sala (980 hPa), kitas ties vidurio Italija. Abu pastaruoju metu yra mažai judrūs. Artimiausiu metu sinoptinė situacija Lietuvoje išliks panaši. TRUMPALAIKĖ PROGNOZĖ: 2-3 dienoms Ketvirtadienį dangų dengs ištisinis žemų debesų sluoksnis, kai kur iš jo gali iškristi viena kita snaigė, tačiau daug tikrai neprisnigs. Stiprės nemalonus apie 5-10 m/s pietryčių vėjas, o dienos metu pajūryje jis gali sustiprėti ir iki 16 m/s. Temperatūra naktį kris iki 2-7 laipsnių šalčio, ir tie 6-7 gali būti tik labai lokaliai, kur nors Žemaitijoje, dienos metu bus tarp 3 laipsnių šalčio ir 2 laipsnių šilumos. Kadangi temperatūra neigiama galimas plikledis ar keliuose bus slidu dėl šarmos. Penktadienį Lietuvos link ims veržtis šiltos oro masės liežuvis, tačiau orui šiltėjant žemi debesys nesisklaidys. Žymesnių kritulių galima tikėtis nebent vakariniuose rajonuose II dienos pusėje priartėjus atmosferos frontui, vyraus šlapdriba. Naktį ir rytą vietomis galimas plikledis. Numatomas ir stiprus pietryčių vėjas, gūsiai daug kur 15-18 m/s. Naktį nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, dieną bus jau 1-5 aukščiau nulio, taigi sniegas, ten kur jo yra, tirps. Ko neištirpins penktadienis, tai šeštadienis tikrai užbaigs. Toliau plūstant šiltam orui, bus debesuota, galimi silpni palynojimai, tačiau jų minėti beveik neapsimoka. Pietryčių vėjas jau truputį aprims ir bus vidutinio stiprumo. Naktį laukiama -1..+4, dieną net 3-8 laipsnių šilumos. Žemėlapyje matote kaip šeštadienį įsiveržia šilta oro masė. Lietuva atsiduria beveik jos centre, dėl to temperatūra bus tokia aukšta. VIDUTINĖS TRUKMĖS PROGNOZĖ: 4-7 dienoms Panašu, kad tokia šiluma nesilaikys amžinai (pernai metų žiemą tai pasakyti buvo nelabai drąsu, mat buvo pastoviai šilta). Sekmadienį temperatūra dar bus teigiama: naktį 0-5, dieną 2-7 laipsniai šilumos, tačiau jau kitos savaitės pradžioje grįš ta pati šaltesnė oro masė kuri mums davė šaltokus orus dabartiniu metu (šis tekstas rašomas trečiadienį). Naktimis šals iki 1-6 laipsnių šalčio, dienomis bus apie 0-4 šalčio tik pajūryje temperatūra gali būti silpnai teigiama. Dėl kritulių – klausimas sudėtingesnis. Pagal dabartinius duomenis žymesnių kritulių iki pat antradienio nebus, tačiau jau antradienį Lietuvą gali pasiekti atmosferos frontas iš pietų ar pietvakarių: tokiu atveju sulauktume sniego, šlapdribos, gal net stipresnės lijundros, tačiau kol kas sakykim, kad kritulių tikimybė nuo sekmadienio iki antradienio/trečiadienio bus maža. SEZONINĖ PROGNOZĖ: iki 3 mėnesių Štai ir sulaukėme dar vienos žiemos. Metai išties tiek orų prasme, tiek apskritai buvo keisti bei keliantys iššūkių. Pabandysime glaustai pasakyti ko tikėtis artimiausius 3 mėnesius orų srityje. Taigi... PROGNOZUOJAME, kad:
Detalesnis aprašymas. Pirmiausia pradėkim nuo to, kad bet kurią sezoninę prognozę sudaryti yra sunku. Faktorių galinčių lemti šalčius ar šilumą yra be galo daug. Visų pirma akys krypsta į Ramųjį vandenyną. Ten, ties pusiauju, šiuo metu vyrauja žemesnės nei norma temperatūros, taigi vyksta La Nina, El Nino priešingybė. Kokius orus gali lemti šis reiškinys. Sunku pasakyti. Esame tokioje geografinėje pozicijoje, kad tolimi reiškiniai vieni su kitais per daug persipina ir neaišku už ko užsikabinti. Yra nustatyta, kad egzistuoja 2 La Nina tipai: pirmasis kai žemesnės temperatūros būna rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir antrasis kai žemesnės temperatūros koncentruojasi Ramiojo vandenyno centre. Šiemet prognozuojamas būtent antrasis tipas, kurį pavadinsime Centrine La Nina. Centrinės La Ninos metu Europoje paprastai vyrauja neigiama NAO ir AO fazės (indeksai naudojami situacijai įvertinti) bei švelnesni orai su aukštesnėmis temperatūromis ir didesniu nei įprasta kritulių kiekių. TAČIAU taip būna ĮPRASTAI. Vis dėlto yra buvę atvejų kai Centrinės La Ninos žiemos yra gerokai vėsesnės ir sniegingesnės. Vienas iš geriausių ir artimiausių pavyzdžių 2010/11 metų žiema, beje paskutinė tikrai lietuviškai šalta žiema. Taigi tokioje situacijoje prognozuotojui galbūt visai gudru būtų užimti tarpinę poziciją: bus truputį šilčiau nei įprasta, tačiau sniego dangos bei šaltų dienų irgi tikrai sulauksime priešingai nei pernai. Remiantis modelių išvesties rezultatais žiema turėtų būti tiesiog karšta, tačiau modeliai jau kuris laikas nesugeba tiksliau prognozuoti jokių šalčio anomalijų, bent jau Atlanto vandenyne ir Europoje. Pvz ilgalaikis ECMWF modelis prognozuojantis orus iki 50 dienų, staigiai sureagavo į pastarųjų dienų atšalimą ir numato, kad šioje apžvalgoje jau minėtas blokuojantis Uralo anticiklonas vienokioje ar kitokioje formoje gali išlikti iki pat Naujųjų metų. Tokiu atveju kritulių tikėtina bus tikrai mažiau nei įprasta, o temperatūra būtų apie normą. Tik priminsim, jog norminis gruodis nėra toks jau šiltas, juk žiema ir nuo mėnesio vidurio tikrai šaltis išsilaiko pastoviau. Kitais mėnesiais temperatūrą numatyti kol kas sunku, mat ją gali lemti dar kiti procesai stratosferoje, kaip pavyzdžiui Staigus Stratosferinis sušilimas, ypač jis aktualus vasario mėnesį. Kol kas didesnių anomalijų į vieną ar kitą pusę nematyti. Na ir pabaigai paskutinis metodas, kuriuo galima bandyti sudarinėti prognozes tai analogijų ieškojimas. Tiesa šis metodas nėra toks jau tobulas ir visiems priimtinas nes orai nebūtinai veikia pagal statistikos dėsnius, bet pabandyti verta. Vakar paaiškėjo, kad praėjęs ruduo buvo pats šilčiausias Vilniuje nuo pat 1778 m. kai pradėti stebėjimai. Vien šis faktas parodo, kad analogijų ieškojimas beveik bevertis, nes labai tinkamų analogų tiesiog nebus. Na bet iki šiol šilčiausias ruduo buvo 1967 m., taip pat šilta buvo 2006 ir 1938 m, bei dar keletu atvejų. Pažvelgus į po to sekančius gruodžio mėnesius jie būna tiek šalti, tiek ir šiltesni, tačiau sausį ir vasarį beveik visais atvejais „smogia“ šaltis ir temperatūros būna tikrai žiemiškos. Taigi, galbūt labai konkrečiai nieko ir nesužinojote, bet nieko konkretaus meteorologijos mokslas ir negali pasakyti. Galima tik bandyti ieškoti tendencijų, o tai vis geriau nei nieko.
0 Comments
Leave a Reply. |
Archyvas
March 2021
|