Gyvenome metais kurie įėjo į istoriją... Įsimintiniausi 2017 m. orų įvykiai

2017 metai galbūt daugeliui lietuvių įstrigo kaip šlapi, vėsūs, apniukę metai. Išties lietaus šiais metais netrūko. Tačiau tikrai pasitaikė visokių reiškinių ir įvykių kurie tikrai verti dėmesio.

Pirmasis šių metų įsimintinesnis įvykis – arktinio šalčio įsiveržimas sausio pradžioje.

Metai prasidėjo veikiau vėlyvam rudeniui ar ankstyvai žiemai būdinga dargana. Tačiau... po 4 dienų atslinko ciklonas. Ir ne šiaip sau atslinko, bet su sniegu. O atsidūrus jo užnugaryje srautai pasisuko iš šiaurės rytų – lyg vadovėlinė šalčio įsiveržimo situacija.

​Ir šaltis atėjo, juolab, kad įsivyravus jau aukštesniam slėgiui ir pragiedrėjus dangui, sąlygos šaltėjimui susidarė puikios. Temperatūra žemiausiai krito sausio 7-ą – iki 20-27 laipsnių šalčio. Net vidurdienį tada Vilniuje išsilaikė 16 laipsnių šaltis. Tačiau, kaip greitai atėjęs šaltis, taip greitai ir pasitraukė. Tokių stiprių atšalimų daugiau šiais metais nebuvo...

Karštas vanduo tokiame šaltyje akimirksniu virsta sniegu.

Antrasis įvykis (galbūt reikėtų sakyti keli įvykiai) 2017 m. orų istorijoje, kurie verti dėmesio - snieguotos Velykos bei sniegas gegužę.

Šių metų pavasarį beveik būtų galima pavadinti ,,laukiniu“. Žvelgiant iš meteorologinės pusės, klimatinė žiema Lietuvoje baigiasi (o kartu ir pavasaris ateina) kai vidutinė paros temperatūra perkopia 0°C. Toks įvykis šiemet fiksuotas dar vasario antroje pusėje. Toliau sekė labai kontrastingas balandis: jo pradžioje sumušti šilumos, o vėliau jau šalčio rekordai.

Balandžio 16 d. naktį prie Lietuvos priartėjo ciklonas užkabinęs mūsų šalį savo šiaurine dalimi ir atnešęs nemažai sniego. Velykų rytą sniego dangos storis kai kur siekė virš 10 cm. Beje šlapias sniegas padarė žalos, kadangi neatlaikę sniego apkrovos lūžo silpnesni medžiai, jų šakos, buvo nutraukiami elektros laidai.  Tačiau kaip greitai atėjo sniegas taip greitai jis ir ištirpo. Kai atrodė, kad jau viskas baigta...

Gegužės vidurys. Dar vienas arktinio oro įsiveržimas, ir... dar kartą Lietuva sulaukė sniego. Tiesa Lietuvoje snygio atvejų gegužę paprastai pasitaiko kas 3-5 m, bet vaizdas vistiek nekasdienis. Gegužės 9 d. būta ir retesnių reiškinių tokių kaip sniegas su perkūnija. 

Na, bet labiausiai šį pavasarį stebino kontrastai. Po tokio pavasario nežinai ir net nenujauti ko tikėtis vasarą.

​Nuotraukos darytos 2017 m. balandžio 16 t. y.  Šv. Velykų dieną.

​Trečiasis įvykis 2017 m. orų kronikoje – birželio 29 liūtis ir lydinčios audros. 

Birželis prasidėjo vidutiniškai šiltais ar netgi šiek tiek vėsokais ir lietingais orais. Tačiau jau beveik savaitę prieš birželio 29-ą orų prognozių modeliai rodė ženklų atšilimą, o taip pat ir neramių dienų atkeliavimą. Reikia pabrėžti, kad stichija Lietuvą užklupo nelabai prognozuotai. Pavyzdžiui 4 dienos prieš šią datą buvo tikimasi smarkių audrų dienos metu. 28-os dienos popietę piečiau Lietuvos susiformuoja ir link jos lėtai pajuda pietinis ciklonas. Visi pietiniai ciklonai turi bendrą savybę – būti neprognozuojamais. Taip buvo ir šįkart. Praktiškai iki pat paskutinės minutės buvo neaišku ar naktį ties šiltuoju frontu bus tik silpnas lietus ar kas nors stipresnio. 

Tuojau po vidurnakčio, birželio 29, gana netikėtai mus pasiekia stiprūs tropiniai lietūs su perkūnijomis, kai kur ir kruša. Dėl lėto ciklono judėjimo, stiprus lietus tesėsi ik pat vidurdienio. Sostinėje per 12 val. iškrito daugiau nei pusės mėnesio kritulių normos – 55 mm. Tokių kiekių vandens miesto nuotekų sistema nebuvo pajėgi sugerti ir žemesnės miesto gatvės buvo greitai užtvindytos. Drąsiausieji bandė kirsti apsemtas gatves automobiliais tik, deja, nesėkmingai. Be sugadintų automobilių liūtis padarė nuostolių ir infrastuktūrai.

Lietui pasitraukus, šiek tiek pragiedrėjus dangui bei plūstelėjus šiltam tropiniam orui, temperatūra staigiai šoktelėjo iki 25-30 laipsnių. Iš pietų jau artėjo to paties ciklono šaltasis frontas. Jo pagrindinis palydovas buvo jau ne lietus, bet škvalinis vėjas, išvartęs medžių ir padaręs kitokios žalos įvairiose Lietuvos vietose. 

Po tokių reiškinių kilo didžiulis šurmulys žiniasklaidoje apie šią „istorinę“ dieną. Tačiau ar kas numanė, kad po kelių savaičių laukia kita, dar stipresnė liūtis.

Praėjus garsiajai birželio 29-os liūčiai visi manė, kad artimiausiu metu nieko panašaus nebus. Tačiau dviem savaitėms pilnai nepraėjus, Lietuvą užklupo dar viena, netgi stipresnė liūtis. 

Kaip ir birželio pabaigoje piečiau Lietuvos susiformavo pietinis ciklonas. Nepaisant didesnio ciklono judėjimo greičio, per kelias valandas iškrito labai dideli kritulių kiekiai. Elektrėnuose prilijo 80 mm. - fiksuotas katastrofinis lietus. Vertėtų nepamiršti, kad toks kiekis prilygsta mėnesio kritulių normai. 

Turint omenyje neseniai iškritusį smarkų lietų ir dėl jo persisunkusią vandeniu žemę, nekyla abejonių, kad plataus masto staigus užtvindymas – neišvengiamas. Šįkart jau užlietos ne tik gatvės, bet ir rūsiai, sandėliukai netgi vienos iš savivaldybių archyvas, o ką jau kalbėti apie laukus ir pievas. Smarkūs lietūs turėjo įtakos ir Gedimino pilies kalno šlaitams. 

Tačiau šia liūtimi viskas tikrai nesibaigė. Buvo dar bent keletas smarkių lietų atvejų. Spalio pradžioje dėl neįpratai gausių kritulių ir jų padarytos žalos visoje Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija. 

Bet lietūs nebuvo vieninteliai reiškiniai verti dėmesio. Kiekvieną vasarą mūsų šalį užklumpa škvalai su smarkiais vėjais, perkūnijomis, kruša. 2017-ieji tikrai nebuvo išimtis...

Paskutinis iš vasaros įvykių vertas šiek tiek detalesnio aprašymo tai rugpjūčio 12 d. karštis ir jį lydėjusios audros. 

Rugpjūčio pradžioje virš Lietuvos įsitvirtino aukštesnio slėgio laukas, todėl buvo gana šilta, o lietaus – mažai. Šiltų orų kulminacija buvo būtent rugpjūčio 12 diena, kuomet susidarius palankiai situacijai į Lietuvą plūstelėjo karštas tropinis oras. Daug kur oras įkaito iki 30 ir daugiau laipsnių. 

Tos pačios dienos vakarą prie mūsų priartėjo ciklono šaltasis frontas. Sąlygos formuotis audroms buvo puikios. Karštas, gana drėgnas ir nestabilus oras ir daugybės kitų parametrų mišinys buvo paruoštas savotiškam sprogimui. Apie 17 val. „sprogimas“ įvyko. Vos per 10-15 minučių oro sąlygos pasikeitė nuo beveik giedro dangaus iki smarkių lietų su perkūnija. 

Iš pradžių išsibarstę audrų židiniai (vėliau susijungę į liniją) pradėjo krėsti eibes. Iš skirtingų vietovių, nuo Marijampolės iki Pasvalio pradėjo plūsti pranešimai apie didelius, iki 6 cm. skersmens krušos ledėkus. Negana to, virš Lenkijos susiformavusi galinga audros sistema užgriuvo Lazdijų apylinkes. Stiprūs vėjai su šaknimis vartė medžius, nešiojo kitus daiktus, o Dusios ežere apvertė jachtą. Laimei niekas iš žmonių nenukentėjo ir nepatyrė sužalojimų, o dėl tokios vėjo galios taip tikrai galėjo atsitikti. 

Nepaisant ir vėliau buvusių perkūnijų, labai smarkių audrų, nei didelių karščių, šalyje daugiau nepasitaikė. Orai Lietuvoje, kaip žinome, labai nepastovūs, permainingi ir įdomūs. Taigi vasaros sezonas baigėsi. Bet su juo tikrai nesibaigė reiškiniai verti atminimo.

Krušos ledėkai rugpjūčio 12 d. Pasvalio rajone.

Iš rudens įvykių turbūt labiausiai įsimintini buvo Klaipėdos miesto, o vėliau ir visos apskrities poplūdžiai.

Taigi pirmasis kentėjo Klaipėdos miestas. Lapkričio 13 – tai ta diena, kurią Klaipėdiečiai atsimins dar ilgokai. Prieš keletą dienų virš Baltijos jūros praslinko ciklonas, nešdamas lietingus ir vėjuotus orus. Ciklonui pasitraukus, Lietuva atsidūrė tokioje situacijoje, kurios metu vienas po kito slenka pavieniai konvekciniai lietaus ir mišrių kritulių židiniai.

Ankstyvą lapkričio 13-os rytą, susiformavo labai siaura, lėtai judanti, intensyvių kritulių juosta, kuri apie 3 valandas buvo apėmusi praktiškai tik pietinę Klaipėdos dalį. Užsikimšusios lapais nuotekų sistemos nebuvo pajėgios greitai sugerti gana didelio kritulių kiekio ir miesto gatvės greitai virto upėmis. Geso automobilių varikliai, susidarė spūstys, o vandens vietomis buvo sulig mašinų durelių rankenomis.

Dar kartą panaši istorija (meteorologiniu požiūriu) pasikartojo lygiai po savaitės. Tik šįkart siaura kritulių juosta apėmė ne tik Klaipėdą, bet ir Kretingą bei kitas vietoves netoli Akmenos-Danės upės. Kadangi žemė buvo permirkusi po labai drėgno rudens, visas kritulių vanduo tekėjo būtent į upę. Upės žiotyse pakilęs jūros vandens lygis sukėlė poplūdį ir upėje. Vandens lygis iš pradžių ties Kretinga, o vėliau Ir Klaipėdos mieste staigiai (per 6-12 val.) pakilo beveik metru ir viršijo stichinį. Dėl to netoli upės esančios teritorijos, gyvenamieji namai, keliai, buvo apsemti.

Šis įvykis parodė ir daugybę institucijų tarpusavio komunikacijos problemų (apie tai jau rašėme ankščiau), o taip pat šis įvykis netiesiogiai (galimai) pasiglemžė vieną gyvybę – eidama į duobę įkrito ir žuvo senyvo amžiaus moteris... 

Akmenos-Danės upė užliejo sodybą „Vienkiemis“ Kretingos rajone

Pats paskutinysis šių metų įvykis orų srityje vertas didesnio dėmesio – gruodžio 6 d. Vilniaus žaibiškas plikledis.
Gruodžio 6 d. naktį ir labai ankstyvą rytą sostinėje lijo, todėl keliai buvo šlapi. Tačiau pasitraukus atmosferos frontui iš šiaurės įsiveržė šaltesnis ir giedresnis oras. Dangui pragiedrėjus temperatūra staigiai pradėjo kristi ir šlapi keliai virto tikromis čiuožyklomis. Miestas buvo paralyžiuotas.
Esant labai slidžiam keliui, pasipylė avarijos: ryto metu iš viso policijai pranešta apie 85, iš jų 7 nukentėjo žmonės, keletas automobilių apsivertė. Tačiau avarijų buvo dar daugiau kadangi ne apie visas pranešama policijai.

Slidžiose Vilniaus gatvėse gruodžio 6 d. rytą pasipylė avarijos.

Na štai... Tokie buvo tie metai. Labai įvairūs. Patikėkit įvairenybių bus ir naujaisiais 2018 metais. Na, o 2017-ieji jau tik istorija.